Koki kainą reikia sumokėti už namo įsigijimą Italijoje?
Kiek kainuoja įsigyti būstą Italijoje?
Atsakymas: minimali įmanoma suma
Dauguma italų, įsigydami nekilnojamąjį turtą, linkę išlaidas mažinti. Nors svajoti galite be jokių ribojimų, realūs finansiniai galimybės gali labai apriboti jūsų pasirinkimus. „Tecnocasa“ analitikai pastebi, kad populiariausios tarp Italijos būsto pirkėjų lieka prieinamiausios kainų kategorijos.
Kiek italai išleidžia nekilnojamajam turtui?
Remiantis „Tecnocasa“ tyrimais, 2024 metais populiariausias būsto įsigijimo kainų diapazonas išlieka iki 119 tūkstančių eurų. Tai sudaro 25,1% sandorių, rodantis stabilumą lyginant su praeityje.
Kitos dviejų kainų diapazonų – nuo 120 iki 249 tūkstančių eurų – tendencijos taip pat išlieka panašios, rodydamos vienodą paklausos pasiskirstymą pirmosiose trijose kategorijose. Šie duomenys patvirtina, kad Italijoje būsto rinka daugiausiai orientuota į prieinamą būstą.
Nekilnojamojo turto pirkimo išlaidos Milane ir Romoje
Didžiausiuose šalies miestuose, tokiuose kaip Milanas ir Roma, paklausos struktūra labai skirtinga. Čia populiariausia kainų kategorija – nuo 250 iki 349 tūkst. eurų, kur susitelkia 24,9% sandorių.
Milane pastebimas didesnis susidomėjimas brangiu nekilnojamuoju turtu, kurio kaina viršija 629 tūkst. eurų, su paklausos padidėjimu 0,3%. Taip pat šiame mieste auga vidutinės ir aukštos kainos būsto populiarumas, svyruojantis nuo 350 iki 474 tūkstančių eurų, rodydamas aktyvumą nekilnojamojo turto rinkoje verslo klasės segmente.
Išlaidos nekilnojamajam turtui kituose miestuose
Mažesniuose Italijos miesteliuose dominuoja prieinamiausios kainų kategorijos būsto paklausa – iki 119 tūkstančių eurų.
- Genuja pirmauja šiame rodiklyje, kur 61,9% sandorių patenka į šį diapazoną.
- Palerme pasižymi panašia paklausa, siekdama 52,4%, dėl regiono ekonominės situacijos ir mažesnės perkamosios galios.
Mažesni miestai: būsto paklausa iki 119 tūkstančių eurų
Regionų centruose ir mažesniuose miestuose 43,8% pirkėjų teigia norintys išleisti mažiau nei 119 tūkst. eurų. Nors šis skaičius šiek tiek mažėja nuo 2024 m. pradžios (45,6%), jis vis dar reikšmingas.
Ypač dideli rodikliai pastebimi miestuose kaip Perudža ir Kampo Basas, kur mažesnio kainų diapazono nekilnojamojo turto paklausa siekia atitinkamai 72,6% ir 73,7%. Tai pabrėžia, kad mažesniuose miestuose didžioji dalis pirkėjų priklauso vidutinio ir žemo pajamų lygio gyventojams.
Išvada
Įsigyjant nekilnojamąjį turtą Italijoje, didžiausias dėmesys skiriamas prieinamam būstui, ypač mažesniuose miestuose. Didžiuosiuose metropoliniuose regionuose, tokiose kaip Milanas ir Roma, išlieka didelis susidomėjimas vidutinio ir aukšto lygio būstu. Tačiau daugumai italų svarbu, kad būsto įsigijimas atitiktų jų finansines galimybes.