Pelėsis bute: kai negalite mokėti nuomos
Jei bute yra pelėsis, tam tikromis aplinkybėmis nuomininkas turi teisę išsikraustyti ir nemokėti nuomos, tačiau apie tai turi būti informuotas nuomotojas.
Remiantis Italijos civilinio kodekso 1578 ir 1581 straipsniais, nuomininkas gali nutraukti nuomos sutartį be išankstinio įspėjimo ir be sankcijų, jei būstas tampa netinkamas gyventi dėl pelėsio ir kelia pavojų sveikatai.
Kada galima nutraukti nuomos mokėjimą?
Pelėsis gali būti priežastis nemokėti nuomos tik tuomet, kai dėl jo gyvenamoji vieta tampa visiškai netinkama gyventi ir tenka išsikraustyti.
Jei pelėsis paveikia tik dalį buto (pavyzdžiui, vieną kambarį), nuomininkas gali reikalauti sumažinti nuomos mokestį, proporcingai prarastam naudojimosi patogumui.
Kodėl pelėsis yra rimta problema
Remiantis Triesto teismo sprendimu Nr. 162/2019, net ir nedidelis pelėsio kiekis blogina gyvenimo kokybę bute, prastina sanitarines sąlygas ir gadina estetinį vaizdą. Tai laikoma esminiu trūkumu, dėl kurio gali būti sumažinta nuoma.
Jei pelėsis labai pablogina gyvenimo sąlygas ir pažeidžia sutartį, nuomininkas gali reikalauti nutraukti sutartį arba sumažinti nuomos mokestį, jei sudarant sutartį jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie tokius defektus.
Be to, nuomotojas gali būti atsakingas už žalą, atsiradusią dėl turto defektų, jei įrodyta, kad nuomojant butą jis apie juos nežinojo.
Medicininė pažyma, įrodanti pelėsio žalą sveikatai, gali būti papildomas įrodymas, nors ir nėra oficialiai reikalaujamas dokumentas.
Būtinas šalių susitarimas.
Pats pelėsio buvimas nepakanka nuomininkui atsisakyti mokėti nuomą. Mokėjimų sumažinimas arba sustabdymas turi būti suderintas su nuomotoju arba nuspręstas teismo.
Teismų praktika ne visada pripažįsta nuomininko teisę vienašališkai nutraukti mokėjimą. Italijos Aukščiausiasis Teismas (2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimas Nr. 18987) nusprendė, kad nuomininkas vis tiek turi mokėti nuomą, jei patalpos vis dar gali būti naudojamos, net jei tik iš dalies.
Nuomotojo pareigos
Nuomotojas turi užtikrinti, kad būstas būtų geros būklės, atitiktų standartus ir būtų tinkamas gyventi. Todėl jo pareiga yra pašalinti pelėsį ir susijusias problemas.
Nuomininkas, savo ruožtu, turi atlikti įprastinę turto priežiūrą ir laikytis sutarties sąlygų.
Jei nuomininkas kaltas
Jei pelėsį sukelia netinkamas nuomininko elgesys, pavyzdžiui, prastas vėdinimas ar eksploatavimo taisyklių nesilaikymas, už pasekmes atsako nuomininkas. Tokiu atveju nuomos nemokėjimas bus laikomas sutarties pažeidimu, o nuomininkas gali tapti skolininku.
Jei pelėsio priežastis nėra nuomininko kaltė – pavyzdžiui, dėl nuotėkių iš viršaus ar prastos hidroizoliacijos – už problemos sprendimą atsakingas yra nekilnojamojo turto savininkas.
Ką daryti, jei nuomojamame bute atsirado pelėsis
Nuomininko veiksmai priklauso nuo problemos rimtumo. Gali būti pasirinkta:
- Reikalauti sumažinti nuomos kainą derėdamiesi su nuomotoju ar kreipdamiesi į teismą.
- Reikalauti atlyginti žalą, jei nuomotojas laiku nesiėmė priemonių.
- Nutraukti sutartį be išankstinio įspėjimo, jei butas pripažintas netinkamu gyventi ir pavojingu sveikatai (remiantis Civilinio kodekso 1578 ir 1581 straipsniais).
- Jei pelėsį sukelia bendros pastato problemos, galite kreiptis į valdymo įmonę arba daugiabučio namo savininkų bendriją.
Ką daryti, jei atsiranda pelėsis
Pagrindinė taisyklė: nuomininkas negali veikti vienašališkai. Negalite tiesiog nustoti mokėti nuomos be savininko sutikimo ar teismo sprendimo.
Išimtis yra sunkūs atvejai, kai būstas visiškai netinkamas naudoti. Kitais atvejais nuomininkas rizikuoja būti neteisus, net jei kenčia nuo pelėsio.
