Uždarų vonios kambarių vėdinimo normos Italijoje

Bendrosios sąlygos

Uždara vonia yra kambarys be langų, todėl natūralus vėdinimas nepasiekiamas. Italijos teisės aktai reikalauja priverstinio mechaninio vėdinimo įrengimo, kad būtų užtikrintas optimalus oro mainas ir išvengta pelėsio bei drėgmės kaupimosi. Svarbiausi reikalavimai tokių patalpų projektavimui ir išdėstymui numatyti 1975 m. liepos 5 d. Italijos sveikatos ministerijos dekrete bei vietiniuose statybos reglamentuose, kurių nuostatos gali kisti priklausomai nuo regiono ar savivaldybės.

Ar teisėta turėti uždarą vonios kambarį be ventiliacijos?

Ne, Italijoje tokia vonia be priverstinio vėdinimo sistemos laikoma sanitarinių taisyklių pažeidimu. Langų nebuvimas eliminuoja natūralų oro judėjimą, todėl mechaninė ventiliacija yra būtina siekiant išlaikyti sveiką mikroklimatą.

Vonios kambario reglamentacijos reikalavimai

Pagal Sveikatos ministerijos 1975 m. liepos 5 d. dekretą, vonios kambaryje būtina turėti šiuos elementus:
- praustuvą;
- vonią arba dušą;
- tualetą;
- bide.

Vonios kambario dydis neapibrėžtas nacionaliniu lygiu, tačiau vietos statybos kodeksai gali nustatyti minimalius dydžius. Pavyzdžiui, Milane nuo 2014 m. reikalaujama, kad vonios kambarys būtų pakankamai erdvus, kad jame tilptų visi reikalingi elementai, o bent viena siena būtų bent **1,2 metro** aukščio. Kai kurios savivaldybės gali turėti specifinius minimalius dydžius.

Uždarų vonios kambarių vėdinimo sistemos reikalavimai

Norint užtikrinti efektyvią oro cirkuliaciją uždaroje vonioje, būtina įrengti mechaninę vėdinimo sistemą (MVS), kuri atitiktų šiuos reikalavimus:

1. Oro mainų skaičiavimas
Reikalinga vėdinimo sistemos galia priklauso nuo kambario tūrio ir jo naudojimo intensyvumo. Pagal **UNI EN 16798-1** standartą, sistema turi užtikrinti:
- 6 oro apykaitos per valandą nuolatinio veikimo atveju;
- 12 oro apykaitos per valandą su automatiniu valdymu priverstinės ventiliacijos atveju.

Skaičiavime atsižvelgiama į kambario tūrį (ilgis × plotis × aukštis) ir reikalingą oro atnaujinimo dažnį. Taip pat būtina numatyti švaraus oro įleidimo angas ar kanalus.

2. Sistemos elementų pasirinkimas
- Ventiliatoriaus rūšis: Gali būti naudojami išcentriniai ventiliatoriai arba decentralizuotos VMC sistemos.
- Kanalo dydis: jie turėtų būti tinkamo dydžio, kad sumažintų slėgio nuostolius ir užtikrintų vienodą oro srautą.
- Ventiliacijos angų vieta: Įleidimo ir išmetimo grotelės išdėstomos taip, kad oras tolygiai pasklistų visame kambaryje.

3. Garso izoliacija
Vėdinimo sistema turi būti kuo tylesnė. Tam naudojami šie įrenginiai:
- garsui atsparūs oro vamzdžiai;
- triukšmo slopikliai;
- antivibraciniai elementai.

Tai ypač svarbu gyventojų komfortui, kad ventiliatoriaus darbo garsas būtų minimalus.

Uždaro vonios kambario vėdinimo sistemų tipai

1. Mechaniniu būdu valdomos ventiliacijos (MCV)
VMC sistemos efektyviai šalina drėgną ir nešvarų orą, pakeisdamos jį šviežiu, filtruotu oru iš lauko. Yra dviejų tipų VMC:
- Vieno srauto VMC: ištraukia seną orą ir pritraukia šviežią per angas kituose kambariuose. Tai paprasta ir nebrangi sistema, tačiau gali sukelti šilumos nuostolių dėl temperatūros skirtumo viduje ir išorėje.
- Dviejų srautų VMC: ištraukia seną orą ir per šilumokaitį tiekia šviežią, sušildytą arba atvėsintą orą. Tai sudėtingesnė ir brangesnė sistema, bet užtikrina didelį komfortą ir energijos efektyvumą.

2. Ištraukiamieji ventiliatoriai
Ištraukiamieji ventiliatoriai yra paprastesnis būdas pašalinti drėgną orą. Jie būna kelių rūšių:
- Sieniniai: montuojami ant išorinės sienos ir pašalina orą į išorę.
- Lubiniai: montuojami ant lubų, sujungiami su išoriniais oro kanalais.
- Su laikmačiu: įsijungia kartu su vonios kambario apšvietimu.
- Su drėgmės jutikliu: įsijungia automatiškai, kai pasiekiamas nustatytas drėgmės lygis.

Kur sumontuoti ištraukiamąjį ventiliatorių?

Didžiausiam efektyvumui pasiekti rekomenduojama ištraukiamąją ventiliaciją montuoti uždaroje vonioje:
- Arti drėgmės šaltinio (vonios ar dušo), kad greitai pašalintų garus ir išvengtų kondensacijos ir pelėsio.
- Ant lubų arba viršutinėje sienos dalyje, kur kyla šiltas ir drėgnas oras.
- Su prijungimu prie išorinio oro kanalo, kad ištrauktas oras būtų nukreiptas už pastato ir nesikauptų kitose patalpose.

Renkantis ventiliatorių, būtina atsižvelgti į jo galią: ji turi atitikti vonios kambario tūrį ir reikalingą oro mainų lygį. Montavimas turi atitikti saugos standartus, įskaitant reikiamą atstumą nuo vandens šaltinių ir montavimo aukštį.

Išvada

Uždarame vonios kambaryje Italijoje privaloma įrengti priverstinę vėdinimo sistemą, atitinkančią sanitarinius ir statybos standartus. Tai ne tik įstatyminis reikalavimas, bet ir sveikos aplinkos garantas. Projektuojant vėdinimą, svarbu įvertinti patalpos tūrį, įrangos tipą ir galią, taip pat užtikrinti garso izoliaciją bei tinkamą komponentų išdėstymą.